Kraujo krešuliui užkimšus arteriją, smegenų sritis, kurią įprastai maitina ši arterija, pradeda badauti.
Insulto metu per minutę miršta 1,9 milijonai smegenų ląstelių.
Ši sritis pasidalija į dvi dalis – tą, kuri jau mirusi, ir tą, kurią dar galima išgelbėti, tačiau nieko nedarant žus ir ji.
Pagrindinis prioritetas turėtų būti kaip įmanoma greičiau atkurti arterijos kraujotaką, išgelbėjant dar nežuvusią smegenų sritį ir sumažinant sukeltos negalios mastą.
Kai kuriems pacientams pasiseka, jei jie pagydomi taip greitai, kad nukenčia tik nedidelė smegenų audinio dalis. Bendraudami su šiais pacientais vargiai suprastume, jog jie patyrė insultą.
Kadangi smegenų ląstelės žūsta iš karto, daugelis insultą patyrusių žmonių lieka su tam tikra negalia.
Negydant, ta smegenų sritis, kurią būtų galima išgelbėti, taip pat žūsta. Dėl to daugelis insultą patyrusių žmonių, kurie būtų galėję išgyventi, jei jiems laiku būtų suteikta pagalba, miršta arba visą likusį gyvenimą kenčia nuo negalios, dėl kurios jiems reikalinga nuolatinė medicinos specialistų pagalba.
